1. PAMATŲ SU IŠPLŪKTU PADU METODO APRAŠYMAS
Pamatų su išplūktu padu, arba dar kitaip vadinamų “Fundamentus” pamatais, metodo esmė yra ta, kad po būsimu pamatu, reikiamo gylio gręžinyje iš akmens skaldos yra išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Jeigu tokį pamatą atsikasti ir kruopščiai nuvalyti jo paviršių, tai gautųsi panašus vaizdas kaip 1-jame paveikslėlyje. Jo plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso nuo dviejų dalykų: nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo tam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Išplūkto pado dėka žymiai geriau gali būti išnaudojamas pamato gelžbetoninės dalies stiprumas, leidžiantis darbus vykdyti su ženkliai mažesnėmis statybinių medžiagų sąnaudomis. Lyginant su tradiciniais poliniais pamatais, vien gelžbetonio konstrukcijų sunaudojama mažiau iki dviejų ir daugiau kartų. Be to, plūkimo proceso metu aplink išplūktą padą susiformuoja analogiškos formos, tik kur kas didesnis masyvas iš vietinio sutankinto grunto, kuris pajėgus priimti ypač dideles apkrovas. Pavyzdžiui, esant labai sudėtingoms gruntinėms sąlygoms Elektrėnuose, po 16 aukštų gyvenamojo namo labiausiai apkrauta kolona, pamatui tenka atlaikyti net iki 800 tonų dydžio apkrovą. Išmatuoti šio namo pamatų nuosėdžiai yra tolygūs ir labai artimi apskaičiuotiems. Tačiau svarbiausia, kad buvo sukurta patikima metodika, leidžianti pagrindo kokybės kontrolės duomenis operatyviai susieti su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais.
Pagal savo esmę, plūktinių pamatų metodas skirtas pamatų įrengimui ant silpnų dispersinių gruntų ir sėkmingai pradėtas naudoti Rusijoje bei Ukrainoje prieš beveik 50 metų. Kiek vėliau šie pamatai pradėti naudoti ir Baltarusijoje, o Lietuvoje, tiesa su ilgesne pertrauka, jų praktikavimo stažas jau įpusėjo trečią dešimtmetį. Įvedus kai kuriuos patobulinimus, "Fundamentus" pamatai gali tapti universalūs bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis, todėl jų laukia didelė ateitis. Šie pamatai ypač tiktų ir seisminiams regionams, kadangi iš anksto sutankintas pagrindas žemės drebėjimo metu dar labiau sutankėti nebegalėtų. Pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais pamatais, tai jų patikimumas, ekonomiškumas bei galimybė darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę po kiekvienu pamatu, be išimties.
Paskutinė aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi geotechninio projektavimo standarte Eurocode7 pirmoje eilėje pabrėžiami geotechninių tyrimų mastas, jų kokybė bei tinkama darbų vykdymo priežiūra. Be to, šiame dokumente svarbią vietą užima sukauptos informacijos panaudojimas “palyginamosios patirties” (angl.vert. “comparable experience”) pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus.
2. KAI KURIOS NEGATYVIŲ REIŠKINIŲ PRIEŽASTYS PAMATŲ STATYBOJE
Jau buvo rašyta, kad pamatų įrengimo klausimai daugelyje atvejų dažniausiai yra paliekami visiškai savieigai (žr. 6-jį straipsnį). Jeigu patiems užsakovams tuo pasirūpinti dažnai būna per sudėtinga, nes stokojama kompetencijos, tai projektuotojai kas keisčiausia, kuriems pirmiausiai turėtų rūpėti jų pačių darbo galutinis rezultatas, tam yra visiškai abejingi. Vargu, ar šį abejingumą dar galima kitaip paaiškinti, kaip tik korupciniais ryšiais, neišraunamai įsišaknijusiais "atkatų" pavidale. Apskritai, jeigu pamatų projektus vertinti bendrais bruožais, tai juose apstu neracionalių sprendimų bei elementarių klaidų, o ypač išdėstant pamatus plane, neretai peraugančių į neleistinai grubias klaidas, kurios namo konstrukcijoms yra ypač žalingos. Taipogi pamirštama, kad nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto "Eurocode7" nurodymais, yra tų pamatų tinkamas įrengimas. Užtat, šiomis spragomis puikiai naudojasi įvairaus plauko "specialistai", klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis, kurios realiai įmanomos tik darbų kokybės bei jų patikimumo sąskaita.
O neatsakingumas bei nemokšiškumas šioje srityje vėliau ypač brangiai kainuoja. Deja, kaip matyti iš mums, kaip geotechnikos ekspertams gaunamų nuolatinių nusiskundimų, dar neretai taip ir atsitinka. Štai tik keletas iš jų: "Norėčiau pasiteirauti kokios gali būti priežastys, kai skilinėja namo sienos? Namas pastatytas prieš tris metus, 2 aukštų, 250 kv.m. Tikriausiai sėda pamatai. Ką patartumėte daryti? Kokie galimi problemos sprendimo variantai?" Arba kitas: "...Įskilo namo pamatai. Atitinkamai pradėjo trūkinėti namo siena ir sėsti vienas namo kampas. Norėčiau sužinoti, ką galima padaryti, kad sutvirtinti namo pamatus?" O štai čia - vienas iš paskutiniųjų: "Kas atsakingas dėl namo pamatų sėdimo? Pastačius namą po 2 metų pastebėjome, kad namas grimzta, sėda poliniai pamatai. Atlikome geologinius grunto tyrimus, išaiškėjo, kad stabilus gruntas yra tik 6 metrų gylyje. Namas statytas su projektu, visi leidimai yra, statybas vykdė individuali įmonė". Į bėdą patekusiam žmogui juk neatsakysi, kad būsimų pamatų kokybe reikėjo pasirūpinti dar tuomet, kai buvo rengiamasi namo statybai, kad aklas taupymas pamatų sąskaita neretai liūdnai baigiasi... Arba, kad pastatyto namo jau nebenukelsi ir naujų pamatų nebeįrengsi. Todėl, priklausomai nuo pačiame pamatų projekte vyraujančių grubių klaidų masto, deja dar neretai pasitaikančių, kartais įmanoma imtis to broko ištaisymo, kurio galima buvo nesunkiai išvengti, savo laiku atsakingiau pasirinkus tinkamus rangovus, o pirmiausiai pradedant - tai nuo kvalifikuotų būsimo pamatų projekto autorių paieškos.
Iš kitos pusės, ko benorėti iš eilinių rangovų, nepelnytai pretenduojančių į pamatų įrengimą, jeigu iš žemiau pateiktose nuotraukose matomų avarinių situacijų bei kitokio akivaizdaus broko "autorystė" priklauso vienoms, iš pačių žinomiausių šalyje specializuotų pamatų statybos bendrovių. Kai pagrindo kokybe sistemiškai nesirūpinama, nuo negatyvių pasekmių negelbsti net beatodairiškas statybinių medžiagų pereikvojimas, kaip taisyklė įteisinamas šiam tikslui specialiai sukurptame projekte, kuriame sąmoningai "išpučiami" darbų kiekiai, o kartu ir jų kaina. Nereti tokiais atvejais ir korupciniai ryšiai tarp tendencingo projekto autorių ir pamatų rangovų, oi nereti. Ir kieno sąskaita visa tai daroma? Žinoma, kad užsakovų, apie tai net nenutuokiančių.
O galiausiai, gvildenant šį klausimą pribloškia tai, jog šia linkme jau yra tiek "pažengta", kad toliau nebėra kur - akivaizdų broką be užuolankų bandoma pateisinti oficialioje žiniasklaidoje, skleidžiant sveiku protu sunkiai įsivaizduojamą mitą, neva naujame pastate sienų skilinėjimas yra visiškai normalus reiškinys (žr.str.- http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=11733732&categoryID=11), tarytum tai nebūtų griežtai reglamentuota jokiais normatyviniais dokumentais, tame tarpe ir Eurocode7.
Nuotraukų komentarai
1-2 nuotr. Aiškiai matomi įtrūkimai sienose yra užfiksuoti Klaipėdos dramos teatre jau po to, kai po šiuo pastatu buvo sustiprinti pamatai. Viena, gerai žinoma pamatų statybos bendrovė pamatus taip "sustiprino", kad dėl ypač rimtos avarinės būklės šis pastatas yra visiškai uždarytas ir jo laukia nauja rekonstrukcija už daugiamilijonines lėšas (žr.str. - http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/10354 ). O priežastis labai paprasta - senuosius pamatus turėję sustiprinti poliai nėra pasiekę giliau esančio tinkamo pagrindo.
3-4 nuotr. Matyti, kaip atrodo darbo be apsauginių vamzdžių rezultatas, kai pritrūksta elementaraus atsakingumo: po atraminės sienos griūties Vilniuje užfiksuoti atkastų polių fragmentai - dėl išgriuvusio grunto, šalia polių šoninio paviršiaus atsivėrusios nišos užpildytos betonu, o žemiau, vietoje vientisos pamato konstrukcijos dėl ten patekusio grunto, atsiradusios tuštumos. Dirbant be apsauginių vamzdžių, kaip šiuo atveju, niekas neapdraustas nuo dar rimtesnių avarinių situacijų. Darbus vykdė ta pati bendrovė kaip ir Klaipėdoje.
5-6 nuotr. Matomi šiurpūs vaizdai užfiksuoti ypač rimtos avarinės situacijos metu, kai buvo statomas vienas stambus sostinės prekybos ir pramogų centras. Viena kolona kitos atžvilgiu yra nugrimzdusi apie 80cm (tos pačios gretimos kolonos čia matomos skirtinguose aukštuose ir iš skirtingų pusių). Ir taip atsitiko tik dėl vienintelės priežasties - dėl pagrindo kokybės kontrolės po gręžtiniais pamatais nevykdymo, nebuvo pastebėtas silpno grunto sluoksnis. Kolonų atstatymo į projektinę padytį darbai kainavo apie 1mln.Lt. Dėl šios priežasties beveik metais vėlavo paties objekto pridavimas. Darbus vykdė kita, taipogi gerai žinoma pamatų statybos bendrovė.
3. PAMATŲ MECHANIZUOTAS ĮRENGIMAS IR PAGRINDO KOKYBĖS KONTROLĖ
Kadangi su pamatais susiję klausimai yra išties specifiniai, o ir geotechnikos specialistų šioje srityje, švelniai tariant ne per daugiausia, manome, kad būtų tikslinga šiek tiek plačiau pažvelgti į dabartines pamatų po mažaaukščiais pastatais įrengimo tendencijas ir duoti keletą naudingų patarimų. Juo labiau, kad šių eilučių autorius, kaip vienas iš Respublikinių statybos normų RSN 91-85 sudarytojų, skirtų iki šiol populiarumo neprarandančių gręžtinių pamatų projektavimui bei statybai, yra puikiai susipažinęs su visomis šių pamatų problemomis. Kai kurias iš jų, besikartojančias iki pat šiandienos, naudinga prisiminti ir po tiek metų, o tas, kurios išryškėjo kur kas vėliau, daugiausia per paskutinį laikmetį, verta pagvildenti kiek išsamiau.
Įsisenėjusios gręžtinių pamatų problemos. Iš šiuo metu praktikuojamų mechanizuotų pamatų įrengimo būdų, labiausiai paplitę yra gręžtiniai pamatai (poliai), kai į išgręžtą duobę įstatomas armatūros karkasas ir ji paprasčiausiai užliejama betonu. Atlikto darbo kokybės požiūriu, patys svarbiausi yra du dalykai: 1) - ar tokio pamato padas tikrai yra atremtas į laikantį grunto sluoksnį? ir 2) - ar betonuojant pamatą, neužvirto duobės kraštai? Jeigu pastarąjį klausimą dar galima nesunkiai išspręsti, dirbant su apsauginiais vamzdžiais ar bent jau sustiprinus techninę priežiūrą, tai dėl 1-jo klausimo gali kilti problemos ir gana negatyvios. Kad to neatsitiktų, vadovaujantis europinio standarto "Eurocode7" nurodymais, būtina imtis rimtos pagrindo kokybės kontrolės. O tam reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir specialios techninės priemonės. Gręžtinių pamatų atveju - tai būtų statinis zondavimas. Tačiau, visa tai neišvengiamai įtakoja ir didesnes darbų kainas. Daugiausia dėl šios priežasties, o ir dėl žinių stygiaus, įsivyravusi klaidinga nuomonė, kad visos tos kontrolės yra vieni niekai ir, kad be jų galima puikiai išsiversti. Išsiversti tikrai galima, jeigu tam kartui tiesiog pasisekė: žemės sklype netyčia pasitaikė gana palankios gruntinės sąlygos, betonuojant pamatus neužvirto gruntas ir nepadaryta grubių klaidų pamatų projekte. Tuo tarpu palankios gruntinės sąlygos tikrai nėra dažnos, o ir joms konstatuoti būtini tyrimai. Statybinėje praktikoje nereti ir tokie atvejai, kai dėl vyraujančių prastų gruntinių sąlygų, ant silpnų gruntų ne tik pamatų, bet ir grindų atremti neišeina. Yra tekę matyti ir tokių "vaizdelių", kai gręžtiniai pamatai nusėda, neatlaikę net nuosavo svorio! Ir tai tik todėl, kad paplitus šiuolaikiškiems gręžimo mechanizmams, gręžtinių pamatų įrengimas tapo prieinamas visiems kas tik netingi, nepaisant jokių reglamentų bei būtiniausių priemonių darbų kokybei užtikrinti. Blogiausia yra tai, kad šis reiškinys yra tiek išplitęs, kad kalbėti apie kokią tai kontrolę dažnai net nebetenka ir šiai dienai - tai vienas didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų, labiausiai diskredituojantis patį metodą. Taigi, norom-nenorom peršasi paradoksali išvada, kad Respublikinės statybos normos RSN 91-85, kaip tikrai pažangus žingsnis tuometinėje pamatų statyboje, vis dėlto, dabartiniu metu atlieka "Meškos paslaugą", plačiai išsikerojus nevaldomai anarchijai gręžtinių pamatų srityje. Beje, mūsų kaimynams bei kitoms šalims šiuo požiūriu labiau pasisekė, kadangi pas juos gręžtinių pamatų fenomeno apskritai nėra buvę. O kaip vienas iš RSN 91-85 sudarytojų, turiu teisę ir griežčiau pasakyti - patekę į neišmanėlių rankas, gręžtiniai pamatai tampa pačia nepatikimiausia pamatų konstrukcija. Malonu pripažinti, jog ir tarp konkurentų randasi atsakingų rangovų, pagal kuriuos - tai pats pigiausias, tačiau ir pats pavojingiausias pamatų įrengimo būdas (žr. - http://www.polista.lt ).
Kiti mechanizuoto pamatų įrengimo būdai. Visai kitaip atrodo pamatų įrengimas, kai vietoje gręžimo operacijos, specialaus vibro mechanizmo pagalba į gruntą nugramzdinami ilgi metaliniai vamzdžiai su uždaru galu, dar vadinami spraustiniais poliais, o vėliau užbetonavus ištraukiami. Tai jau gerokai patikimesnis, lyginant su paprastais gręžtiniais pamatais, kai pagrindo kokybės kontrolė darbų metu nevykdoma, bet kartu ir brangesnis būdas, nes šiam tikslui naudojami gana sunkūs ir brangūs mechanizmai. Šis metodas geras dar ir tuo, jog yra absoliučiai neprieinamas jau minėtiems visokio plauko "specialistams". Tačiau, jeigu griežčiau vadovautis europinio standarto "Eurocode7" nurodymais, net ir šiuo atveju visiškai užtikrinti pagrindo kokybės kontrolę po spraustinių polių padu nėra taip lengva ir paprasta.
Pagrindo kokybės kontrolės požiūriu, labiausiai pasiteisinęs bei neturintis sau lygių yra būdas, susijęs su pamato pado sutankinimu-išplūkimu, darbų pradžioje labiau primenantis gręžtinių pamatų įrengimą. Tik šiuo atveju gruntas gręžinyje po kiekvienu būsimu pamatu pirmiausiai yra testuojamas, vėliau, priklausomai nuo gaunamų rezultatų, gali būti sutankinamas arba ne, o esant reikalui ir išplūkiamas reikiamo pločio pamato padas iš akmens skaldos. Dirbant šiuo metodu naudojama unikali plūkimo įranga, be kurios dar reikalingas ir specialus darbo su ja pasirengimas. Jeigu pažvelgti į darbo operacijų pobūdį bei eiliškumą, tai šis metodas dar galėtų būti traktuojamas kaip tam tikra, gręžtinių pamatų pagrindu naujai sukurta technologija, kurios dėka atsirado reali galimybė valdyti pagrindo suspaudžiamumą atskirai po kiekvienu pamatu, siekiant bendro tikslo - viso pastato nuosėdžių tolygumo. Šiuo metu be darbų technologiškumą geriausiai nusakančio pavadinimo "Gręžtiniai pamatai su išplūktu padu", ypač populiarėja ir kitas, trumpesnis pavadinimas - "Fundamentus" pamatai, kuriame tiesiogiai atsispindi ypač vykusiai pasirinktas tos pamatų statybos bendrovės pavadinimas, kuri pirmoji pradėjo masiškai praktikuoti būtent šį pamatų įrengimo būdą. Pridurti reikėtų gal ir tai, kad čia pristatyta netradicinė pamatų įrengimo technologija šiuo metu yra patentuojama. Dėl ribotų techninių galimybių šio metodo pritaikymas dar nėra taip įsibėgėjęs kaip norėtųsi, tačiau kaskart įgauna vis didesnį pagreitį. Nors per eilę metų pristatytų ar rekonstruotų įvairių pastatų ant šių pamatų jau reikėtų skaičiuoti dešimtimis, tame tarpe ir po 16 aukštų namais bei kitais stambiais objektais, o dažniausiai esant gana sudėtingoms gruntinėms sąlygoms. Iš kitos pusės, dėl sistemingai vykdomos pagrindo kokybės kontrolės kiekvienoje pamato vietoje, šis būdas reikalauja ir papildomų darbo sąnaudų. Čia reikalingas ne tik gręžimas, grunto testavimas po kiekvienu pamatu, bet ir operatyvi gautų rezultatų analizė, jau nekalbant apie papildomo mechanizmo panaudojimą sunkaus plūktuvo mėtymui. Konkuruoti rinkoje šiam metodui leidžia tik ta aplinkybė, kad jis yra ypač patikimas, o tinkamai išdėsčius polius plane ir diferencijavus jų laikymo galią pagal jiems atitenkančias apkrovas bei patikrintą grunto stiprumą po kiekvienu pamatu, susitaupo nemaža dalis bendro pamatų kiekio - iki dviejų kartų ir daugiau.
Kaip teisingai įvertinti skirtingus pamatų variantus ir to sąskaita sutaupyti, be žalos būsimam pastatui. Objektyviai tarpusavyje palyginti galima tik ekonomiškai pagrįstus pamatų variantus, atkreipiant dėmesį į tai, kad į darbų kainą būtinai būtų įtrauktos ir pagrindo kokybės kontrolės sąnaudos.Visa tai įgyvendinti be specialisto pagalbos nėra taip paprasta, tačiau tai bene vienintelis būdas iš anksto išsiaiškinti nesąžiningus ar nekvalifikuotus rangovus. Jeigu ryškaus kainų skirtumo tarp lyginamų variantų nesigauna, tai sutaupyti kelis ar net keliolika procentų jų kainos tikrai nėra pats geriausias sumanymas. Pirmenybę reikėtų atiduoti tam pamatų variantui, kuriame planuojama panaudoti patikimesnį pamatų įrengimo būdą, arba darbų vykdymui numatomas labiau šioje srityje patyręs rangovas.
O sutaupyti pastato nulinio ciklo darbų sąskaita tikrai galima, jeigu geriau išnaudoti šioje statinio dalyje turimus rezervus. Neretai polius apjungiantys rostverkai (pamatinės sijos) yra pakišami po namo cokoline dalimi, ir už ją daromi gerokai platesni. Tokį rostverką iš tiesų galima pateisinti spraustinių polių atveju, kai būtina apjungti jų galvenas dėl per didelių nuokrypų plane, kurias neišvengiamai sąlygoja pati spraustinių polių gramzdinimo technologija, kai į pagrindą jie įvibruojami nuo pat žemės paviršiaus. Tačiau, polių išdėstymo plane tikslumas ženkliai pagerėja, jeigu vietoje spraustinių polių panaudoti gręžiniuose betonuojamus pamatus. Pamatams su gerokai tikslesniu galvenų išsidėstymu ir pats rostverkas gali būti daromas apčiuopiamai siauresnis, pavyzdžiui, iki konkrečiam pastatui suprojektuoto cokolinės dalies pločio. Tokį rostverką pakėlus iki sienų apačios, jis tampa ne tik visiškai sutapdintas su namo cokoline dalimi, bet ir polius apjungiančia konstrukcija. Kitaip tariant, rostverkas kaip atskira konstrukcija pasidaro nebereikalinga, nes ją puikiai gali atstoti specialiai tam suprojektuota namo cokolinė dalis, be kurios joks pastatas praktiškai ir nestatomas. Tad, eliminavus šią tarpinę konstrukciją, gali būti sutaupoma nemenka lėšų dalis be jokios žalos pastato stabilumui. Be to, ženkliai sumažėjus žemės darbams, pernelyg nesujaukiama ir pati statybos aikštelė. Jeigu sklypo reljefas pakankamai horizontalus, tai po pastatu be rūsio dažnai užtenka nuimti vien tik augalinį sluoksnį ir tuo žemės darbai būna baigti.
Teigiamai pamatų statybą įtakoja ir tokios šiuolaikiškos sienų konstrukcijos, kaip pavyzdžiui, naudojant liktinius klojinius. Šiam tikslui ypač tinka Haus pamatų blokeliai (žr. - http://www.vbg.lt), kuriuos pritaikant galimi įvairūs sprendimai - nuo atskirai įrengiamų rostverkų, iki rostverkų, sklandžiai pereinančių į paprastų, ar net atraminių sienų konstrukcijas. VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto specialistai nuolatos dalijasi savo sukaupta patirtimi su UAB „Vilniaus betono gaminiai" atstovais bei yra pateikę konkrečių pasiūlymų minėtų konstrukcijų armavimo klausimais (žr. šios svetainės puslapį - "Fundamentus" pamatai mažaaukštei statybai), o be to, šiais klausimais konsultuja ir projektuotojus . Tokio statinio konstrukcija yra stabili, saugi ir ekonomiška, o darbų kokybė - pavyzdinė.
4. PLŪKTINIŲ PAMATŲ TAIKYMO PATIRTIS LIETUVOJE IR JŲ GALIMAS RYŠYS SU GRĘŽTINIAIS PAMATAIS
Patys pirmieji plūktinių pamatų Lietuvoje panaudojimo žingsniai bei mėginimai šią technologiją labiau priartinti prie Lietuvos gruntinių sąlygų, kuomet pasitaikantys gruntai dažnai nėra tokie silpni, kokiems šis metodas iš esmės ir buvo sukurtas, yra aprašyti J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus mokymo knygelėje "Nauji efektyvūs pamatai" (V.: VISI, 1989. - 84 p.).
Šiame leidinyje pažymima, jog ..."Plūktiniai pamatai turi daug privalumų prieš kitokių konstrukcijų ir kitaip įrengiamus pamatus. Jie ekonomiški, išplūkiant duobes pamatams, pagrindo gruntas sutankinamas, jo stiprumas padidėja 1,5...2 ir daugiau kartų, pamatai statomi mažesni. (...) Palyginti su įprastais sekliaisiais ir poliniais pamatais, plūktiniai pamatai leidžia sutaupyti 40...50% betono, 60...70% armatūros, sumažinti darbo sąnaudas 3...5 kartus, kainą 1,5...2,5 karto, o žemės darbų visai nėra".
Vis dėlto, nežiūrint visų čia suminėtų privalumų, plūktiniai pamatai to meto Lietuvoje neprigijo ir tai atsitiko dėl kelių priežasčių. Pagrindinė klaida, kuri buvo daroma bandant šiuos pamatus pritaikyti Lietuvos gruntinėms sąlygoms - tai perdaug tiesmukas, silpniems gruntams skirtos technologijos taikymas, kai šiame regione šalia silpno pagrindo dažnai esti įsimaišę ir gana tvirti gruntai, pro kuriuos prasikalti nuo pat žemės paviršiaus nėra taip paprasta. Tam, kad palengvinti duobės pamatui išplūkimą nebuvo kitos išeities, kaip prieš tai išsigręžti mažesnio skersmens grąžtu (iki 30-50% duobės tūrio). Tačiau, greta pagrindinių plūkimo darbų, dar ir papildomo mechanizmo gręžimo darbams panaudojimas, iš karto pablogino plūktinių pamatų techno-ekonominius rodiklius. Be to, išankstinio, mažesnio skersmens gręžinio atsiradimas, kartu su vėliau sekančiu duobės pamatui išplūkimu, iš esmės apsunkino bei gerokai komplikavo vieningos šių pamatų pagrindo skaičiavimo metodikos sukūrimą. Kita svarbi aplinkybė, ko gero nulemta objektyvių sąlygų kai bandoma eiti pačiu lengviausiu keliu, tačiau tikrai neprisidėjusi prie šio metodo sėkmingo pritaikymo Lietuvoje buvo ta, kad vietoje laisvai mėtomo plūktuvo buvo pasirinktas kitoks duobės pamatams išplūkimo būdas. Šiam tikslui buvo panaudotos jau egzistuojančios tradicinės poliakalės, aprūpintos dizeliniais plaktais, tuo gerokai susiaurinant paties metodo pritaikymo ribas bei apribojant jo potencialias galimybes, kadangi buvo prisirišta tik prie vieno tipo ir gana griozdiškos, bei nemobilios įrangos.
Apibendrinant tuo metu iškilusius sunkumus, tame pačiame leidinyje yra paminėti ir keli labai teisingi pastebėjimai, jog ..."Plūktiniai pamatai - naujas, dar ne visai ištirtas pamatų tipas. Pradedant juos plačiau taikyti konkrečiomis gruntinėmis sąlygomis, reikia eksperimentiškai patikrinti realią galimybę išplūkti duobes, ištirti pagrindo laikomąją galią, sudaryti gerą metodiką jai operatyviai kontroliuoti".
Deja, tuometiniai palinkėjimai ateities darbams buvo realizuoti tik gerokai vėliau, gal po kokių 15 metų, kai prie šios technologijos tobulinimo naujai įsijungė VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto (toliau TGMMI) specialistai. Nors iš esmės, tai buvo daugiau naujo kelio paieška, stengiantis kur kas labiau išplėsti Lietuvoje ypač išpopuliarėjusių gręžtinių pamatų pritaikymo ribas. Pirmieji tokių pamatų bandymai statine apkrova bei ant jų suręstų pastatų nuosėdžių natūriniai stebėjimai tik patvirtino, jog einama teisingu keliu. Svarbiausia, kad buvo sukurta patikima metodika, leidžianti pagrindo kokybės kontrolės duomenis operatyviai susieti su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais. Net ir ekstremaliomis sąlygomis (pakaitomis slūgsantys minkštai ir kietai plastiški juostuoti moliai, siekiantys virš 20m gylio), kaip pavyzdžiui Elektrėnuose, kai po 16 aukštų gyvenamojo namo kolonomis, po kuriomis 1200mm skersmens ir tik 4m gylio pamatams teko atlaikyti net iki 800 tonų apkrovą, išmatuoti šio namo pamatų nuosėdžiai išėjo gana tolygūs ir labai artimi apskaičiuotiems. Palyginimui, kai tame pačiame mieste ant panašių gruntinių sąlygų 3 ar 4 metais vėliau buvo statoma naujos kartos elektros jėgainė, tai, esant 2,5 karto mažesnei apkrovai, tenkančiai vienam pamatui, iš viso buvo sugręžta apie 280vnt. 800mm skersmens ir net 30m gylio polių (net sunku įsivaizduoti - polių gylis kaip 10-ies aukštų namo). Pačiais kukliausiais apskaičiavimais, sunkmečio sąlygų kainomis, vien šiame objekte pamatų sąskaita galima buvo sutaupyti virš 3,5 mln.Lt! Pateikti skaičiai nepadarytų gėdos ir rimtesniam pinigų plovimo atvejui konstatuoti, nes kitaip įvardinti šitokį kiekį užkastų po žemėmis lėšų, tiesiogine to žodžio prasme, tiesiog liežuvis neapsiverčia.
Tokiu būdu, gręžtinių ir plūktinių pamatų bazėje buvo naujai sukurta technologija, kurios dėka atsirado ne deklaratyvi, o reali galimybė valdyti pagrindo deformatyvumą atskirai po kiekvienu pamatu, siekiant vieno bendro tikslo - viso pastato nuosėdžių tolygumo. Be to, su retomis išimtimis, šie pamatai pasirodė universalūs ir esant bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis. Šio, naujai sukurto pamatų srityje produkto pilnas pavadinimas, objektyviai remiantis atliekamų operacijų eiliškumu, turėtų būti maždaug toks - gręžtiniai pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu. Greta šio, greitai išpopuliarėjo ir kitas, trumpesnis pavadinimas - "Fundamentus" pamatai, kuriame tiesiogiai atsispindi ypač vykusiai pasirinktas tos pamatų statybos bendrovės pavadinimas, kuri pirmoji pradėjo masiškai praktikuoti būtent šį pamatų įrengimo būdą.
Čia pristatomo metodo esmė yra ta, kad reikiamo gylio gręžinyje iš akmens skaldos išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Pado plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso tik nuo dviejų dalykų - nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo tam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Būtent šio testavimo rezultatai ir parodo, ar būtina vykdyti pamatų pado išplūkimą, ar ne. Jeigu pagrindas pasirodo gana tvirtas, o apkrova nėra ypatingai didelė, tai tuomet jokio plūkimo ir nereikia, svarbu tik, kad, remiantis pagrindo kokybės kontrolės po kiekvienu pamatu rezultatais, būtų tenkinama gretimų pamatų nuosėdžių leistino nevienodumo sąlyga. Todėl, pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais pamatais, tai jų patikimumas, ekonomiškumas bei galimybė darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę po kiekvienu pamatu, be išimties.
Paskutinė aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi geotechninio projektavimo standarte Eurocode7 pirmoje eilėje pabrėžiami geotechninių tyrimų mastas, jų kokybė bei tinkama darbų vykdymo priežiūra. Be to, šiame dokumente svarbią vietą užima sukauptos informacijos panaudojimas "palyginamosios patirties" (angl.vert. "comparable experience") pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus. Pabaigoje galima būtų pridurti dar ir tai, kad čia pristatyta netradicinė pamatų įrengimo technologija pastaruoju metu yra patentuojama.
5. GRĘŽTINIAI PAMATAI SU IŠPLŪKTU PADU – NAUJAUSIŲ NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ ŠVIESOJE
Lietuvoje nuo 2005 metų yra įteisintas Europinis standartas EN 1997-1:2004 Eurocode 7 Geotechnical design - Part 1, turintis Lietuvos standarto statusą, kuriuo remiantis yra patvirtinta lietuviškoji versija LST 1997-1:2005 (toliau EC7). Šiuo metu tai yra pagrindinis statybos techninis reglamentas, skirtas geotechniniam projektavimui.
Pagal savo esmę - tai ypatingai pažangus normatyvinis dokumentas, kuriame pirmiausiai pasikliaujama ne kokiais tai biurokratiniais suvaržymais, kurių iki šiol tikrai netrūko, o konkretaus specialisto kvalifikacija. Nusakant Eurokodų statusą bei taikymo sritį, čia nedviprasmiškai pažymima (žr.5psl.):
Eurokodų standartuose pateiktos taisyklės dažnai taikomos tiek tradicinėms, tiek naujo tipo konstrukcijoms arba jų elementams projektuoti. Neįprastos konstrukcijų formos ar skaičiuotinės sąlygos konkrečiai neaptariamos ir tokiais atvejais reikės papildomų projektuotojo žinių ir patyrimo.
Jau šio dokumento 1 skyriuje - "Bendrosios nuostatos", ypač svarbią vietą užima tokia sąvoka (šiame dokumente pateikiama kaip tam tikra apibrėžtis), kaip sukauptos informacijos panaudojimas "palyginamosios patirties" (angl.vert. "comparable experience") pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus (žr.9psl.):
1.5.2.2 - palyginamoji patirtís
patvirtinta dokumentais ar kitu būdu gauta projektui reikalinga informacija apie pagrindą sudarančius panašaus tipo gruntus ar uolienas, kuriuose laukiama panašių konstrukcijų panaši geotechninė elgsena. Sukaupta informacija yra ypač svarbi.
Tuo tarpu 2 skyriuje - "Geotechninio projektavimo pagrindai" pastraipoje 2.1 - "Projektavimo reikalavimai" minėta sąvoka jau yra konkrečiai įtvirtinama (žr.17psl.):
(7) Jei įmanoma, projektavimo duomenis reikėtų palyginti su palyginamosios patirties duomenimis.
7 skyriuje - "Poliniai pamatai" poskyryje 7.4.1 -"Projektavimo metodai" šį sąvoka plėtojama dar toliau (žr.58psl.):
(1)P Projektas turi remtis viena iš šių nuostatų: - bandymų statine apkrova rezultatais, kurie skaičiavimais ar kitaip parodytų, kad galima remtis turima patirtimi; ... - bandymų dinamine apkrova rezultatais, kurių tinkamumas įrodytas polių bandymais statine apkrova panašiomis sąlygomis...
Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad taikant pastarąją nuostatą - "bandymu dinamine apkrova", mūsų atveju kaip tik yra paremta pagrindo kokybės kontrolė po būsimo pamato padu, gautus duomenis operatyviai susiejant su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais.
O, labiausiai "palyginamosios patirties" sąvokos praktinė reikšmė išryškinta poskyryje 7.6.2 - "Grunto atsparumas gniuždymui", kaip vienas iš būdų ribinei galiai nustatyti, remiantis grunto tyrimo duomenimis (žr.63psl.):
(1)P Turint grunto tyrimo duomenis turi būti sukurtas polinių pamatų laikomosios galios gniuždymui nustatymo metodas, remiantis polių bandymų apkrovomis duomenimis ir palyginamąja patirtimi, kaip numatyta 1.5.2.2.
Tačiau tai, kas parašyta 2.4.1. paragrafe, toli pranoksta iki šiol oficialiuose dokumentuose buvusias pagrindines nuostatas. Pirmą kartą geotechnikos istorijoje oficialiai yra pabrėžiama, kad geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, o taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą bei dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės yra griaunamas iki šiol nusistovėjęs neteisingas požiūris į pačią geotechninio projektavimo esmę (žr.20psl.):
(2) Turėtų būti įvertinta tai, kad pagrindo sąlygų samprata priklauso nuo geotechninių tyrinėjimų masto ir jų kokybės. Ši samprata ir darbų kontrolė yra daug svarbesnė už skaičiuojamųjų modelių tikslumą ir dalinius koeficientus siekiant įvykdyti esminius reikalavimus.
Šiek tiek nukrypstant nuo temos verta pažymėti, kad VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto (toliau TGMMI) kolektyvui pradedant dirbti su giliaisiais pamatais jau gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo laiku susivokta ir pradėta savarankiškai orientuotis į šioje nuostatoje išreikštus teiginius, kuriais, pasirodo, jau keletas metų privalu visiems vadovautis, tačiau kurių iki šiol niekas perdaug ir nepaiso. Priešingu atveju, ar būtų tiek negatyvių problemų, susijusių su pamatų projektavimu bei statyba (žr. 2-jį straipsnį)?
Neveltui darbų vykdymo kontrolei šiame dokumente paskirtas ištisas 4-as skyrius. Šioje apžvalgoje paliesime tik vieną iš šio atsakingo proceso dalių - pagrindo sąlygų tikrinimą (žr.42psl.):
(1)P Statybos metu turi būti tikrinamas gruntų bei uolienų, kuriuose ar ant kurių yra statomas ar išdėstytas statinys, apibūdinimas ir geotechninės savybės.
Gręžtinių pamatų su išplūktu padu technologija yra taip sutvarkyta, kad netikrinant pagrindo sąlygų, kas yra daroma be išimties po kiekvieno būsimo pamato padu, apskritai nebūtų įmanomas pats pagrindinis veiksmas - reikiamo pamato pločio apskaičiavimas, išeinant iš leistino nuosėdžių nevienodumo sąlygos. Tik šioje vietoje TGMMI specialistai vietoje termino "Pagrindo sąlygų tikrinimas", yra pasirinkę kiek kitokį - "Pagrindo kokybės kontrolė". O kas liečia šių pamatų geotechninį projektavimą, tai EC7 yra aiškiai nusakyta apie tai, ko iš tikrųjų reikia naujo tipo pamatų konstrukcijų taikymui. Nedviprasmiškai yra nurodyta, kad tokiais atvejais visiškai pakanka specialisto kvalifikacijos bei jo patirties, kuri leistų kiekvienu konkrečiu klausimu sukaupti pakankamai medžiagos palyginamosios patirties pavidalu. Arba kitaip tariant, šiam tikslui visiškai pakanka to, kas paprasčiausiai vadinama sveiku protu, apsieinant be visokių biurokratinių išvedžiojimų ar suvaržymų.
Nežiūrint to, iš konkurentų pusės vis dar pasitaiko demagogiškų mėginimų įnešti sumaištį įvairių lygių statybos proceso dalyviams, neva šiam tikslui dar būtini kažkokie tai normatyviniai dokumentai, kurie beje, net jeigu kažkada ir egzistavo, tai įsiteisinus EC7 automatiškai yra nustoję savo regalijų. Netgi paskutinės redakcijos Lietuvos Statybos įstatymo 7 straipsnyje nedviprasmiškai yra pasakyta: "Nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų kurių narė Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams".
Taigi, minėtiems ponams labai linkime dar kartą gerai įsiskaityti į čia pristatytas pagrindines europinio standarto nuostatas, nes priešingu atveju tai teks daryti kitoje vietoje, sprendžiant šį klausimą teisinėmis priemonėmis.
6. APIE DARBO SU GRĘŽTINIAIS PAMATAIS ORGANIZAVIMO PERIPETIJAS
Anksčiau, kol šiuolaikiniai mobilūs gręžimo mechanizmai nebuvo taip masiškai išplitę bei lengvai prieinami, pamatų įrengimu dažniausiai užsiimdavo tie patys rangovai, kaip taisyklė, vykdantys ir tolimesnius pastato statybos darbus. Nusamdoma būdavo tik pati gręžimo technika. Tai tikrai ne pats blogiausias variantas, nors dėl žinių ir patirties stygiaus pasitaikydavo visko. Žvelgiant iš esmės buvo tas gerai, kad apsiėmę pilnai pastatyti bei įrengti pastatą, jie automatiškai tampdavo atsakingi už galutinį darbo rezultatą, lygiai kaip ir už įrengtus pamatus. Esame užfiksavę nevieną atvejį, kai su pamatais iškilus rimtesnėms problemoms, nedvejojant buvo kreiptasi pagalbos į geotechnikos specialistus.
Kur kas pavojingesnė šiuo metu yra kita tendencija, kai nerealiai numušinėdami kainas, gręžtinių pamatų įrengimu užsiima kas tik netingi (žr. 3-jį straipsnį), o dažniausiai - visokio plauko "specialistai", kuriems dėl žemos kvalifikacijos imtis kitų statybos darbų tiesiog neparanku. Ar reikia, pavyzdžiui, didelio sugebėjimo į išgręžtą duobę (nenaudojat netgi apsauginių vamzdžių) suversti betoną, per daug nesigilinant apie tokio pamato pagrindą sudarančių gruntų stiprumą? Tikrai nereikia. Nereikia net vargti su klojiniais - viskas paprasta ir pigu, o lengvos pajamos garantuotos. Juolab, kad pamatų "kokybė" dažniausiai pasimato tik statybos darbams artėjant į pabaigą - plyšių sienose pavidalu, kai tokių "specialistų" ir pėdos būna ataušusios. Užtat kokie šio kontingento gebėjimai reklamuotis, pateikiant iškreiptą informaciją ir klaidinant visuomenę! Štai tik keletas reklaminių frazių, pripuolamai ištrauktų iš interneto: "Pamatų įrengimas už ypatingai maža kaina" (klaidos netaisytos), arba - "Nuo 2003 metų dirbanti, puikiai suderinta brigada, patikimai įrengia pamatus. Pagal pateiktą projektą ir tyrimus nustatome reikalingą pamatų tipą, apskaičiuojame reikalingus parametrus ir įrengiame visų tipų pamatus". Beje, dar mažiau už "ypatingai mažą kainą", kaip 1-ju atveju, gali būti tik "darbas nemokamai". Tik koks rezultatas laukia iš tokio darbo? O dėl 2-jo skelbimo, tai net nebejuokinga. Nusigyventa iki tiek, kad siekiant bet kuria kaina sumažinti darbų kaštus pamatų statyboje bei visiškai nesiskaitant su veikiančiais reglamentais, šią ypač atsakingą darbų sritį be jokių skrupulų mėginama nustumti iki pačio žemiausio pagal kompetenciją lygmens statybų sektoriuje - darbininkiškos brigados! Be normalaus projekto, darbų kontrolės, kvalifikuotų specialistų ir apskritai be sveiko proto - svarbiausia, kad ta brigada "suderintai" gręžtų duobes ir į jas verstų betoną. Smagiai užsimota! Nors kita vertus, iš kur eiliniams darbininkams apie visa tai žinoti, kai statybų sektoriuje vyrauja toks chaosas ir korupcija? Deja, šito dažniausiai nežino ir patys užsakovai. Nebent tuo ir galima paaiškinti šių dienų situaciją, kodėl taip lengvai pasiduodama sukčių ir brokdarių mulkinimui. Todėl iš projektuotojų pusės būtų nepaprastai miela, jeigu jie nors kažkiek prisidėtų prie šio negatyvaus reiškinio išgyvendinimo, nes kas daugiau, jeigu ne jie, užima startines pozicijas bendroje statybų proceso grandinėje ir būtent nuo jų priklauso, kuria linkme gali būti pakreipti minėti reikalai. Deja, tie reikalai pakreipti visiškai ne ten kur reikėtų.
Skirtingai nuo pastato antžeminės dalies, kai projektuotojų indėlis apsiriboja vien tik projekto parengimu, tai tokioms požeminėms konstrukcijoms kaip pamatai, nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto "Eurocode7" nurodymais, yra pamatų tinkamas įrengimas. Todėl, jeigu jau pastato antžeminės dalies projekto autoriai patys imasi dar ir pamatų projekto, nors iš tiesų juo turėtų užsiimti pamatų įrengimu besispecializuojančios rangovinės organizacijos, kaip mūsuose jau yra daroma su ypatingos svarbos pastatais, tai pradėtą darbą reikėtų ir užbaigti, pasirūpinant tiek būsimų rangovų atranka, tiek ir šios pastato dalies autorine (technine) priežiūra. Tačiau, ar realiai įmanoma antžeminės dalies projekto autoriui viską aprėpti, jeigu be specialių žinių dar reikalingos ir specialios priemonės ne tik gruntų savybių vietoje patikslinimui, bet ir pagrindo kokybės kontrolei? Iš šalies žiūrint keistokai atrodo, kai bandoma užsikrauti atsakomybės naštą už tą darbų sritį, nuo kurios labiausiai priklauso viso statinio konstrukcijų stabilumas, tačiau kurios, dėl visiškai objektyvių aplinkybių, savo jėgomis suvaldyti neįstengiama. Elgiamasi taip, lyg projekto autoriams neberūpėtų nei jų darbo rezultatas, nei pagaliau jų pačių reputacija. Argi tai normalu? Ar ne paprasčiau būtų šią sritį patikėti geotechnikos specialistams, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje, ir dėl tokių specifinių dalykų nebesukti galvos.
Taigi, kol kas šis klausimas paliktas visiškai savieigai, tuo plačiai atveriant duris anksčiau minėtiems visų galų "specialistams", kurie į rinką prasibrauna klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis. O, kad be gręžimo ir betono vertimo kaip į kiaurą maišą, dar būtina kontroliuoti pagrindo kokybę bei apskritai šiuo klausimu turėti daugiau supratimo, tai minėtam kontingentui ne motais. Vietoje to, kad prieš tokį reiškinį sutelkus jėgas būtų vieningai kovojama, susidaro prieštaringas įspūdis, kad pačius projektuotojus esama padėtis netgi tenkina, nors kvalifikacijos spragos šioje srityje jau bado akis... Prieita iki to, kad vos iš kelių geologinių gręžinių centimetrų tikslumu sugebama "nustatyti" reikiamą įgilinimą atskirai kiekvienam pamatui visame plote po būsimu statiniu. O ypač žinant, kad gruntai yra tokie nevienalyčiai, tarytum tai būtų ne profesionalų, o aiškiaregių-mėgėjų darbo rezultatas! Apie ką galima kalbėti, jeigu net nesugebama po namu dorai išdėlioti pamatų, prikaišiojant jų po langais ar kitomis sienų angomis, t.y. ten, kur jų absoliučiai nereikia, jau nežiūrint to, ar jų išdėstymas bei koncentracija atitinka esamoms apkrovoms konkrečioje statinio vietoje. Esant tokiai padėčiai, gal vis dėlto vertėtų nepasididžiuoti ir bent jau pasikonsultuoti su šios srities specialistais? Reaguodami į daugybę užklausimų tiek per portalus "ekspertai.lt" ar "supernamai.lt", tiek ir gaudami jų tiesiogiai, dar niekam nesame atsisakę padėti savo patarimais. Nors nuo absurdiškų sprendimų gausos jau esame gerokai nuvarginti. Kita vertus, dirbant su ypatingos svarbos objektais, pažengti toliau techninio projekto stadijos pamatų srityje kažkodėl nesiryžtama, nes matyt gerai žinoma ir apie gresiančią atsakomybę. Visai kas kita - individualūs gyvenamieji namai, net nepretenduojantys į ypatingos svarbos statinių kategoriją, tačiau užimantys visai nemažą statybų rinkos dalį. Tad kodėl tuo nepasinaudoti ir bent jau pamatų srityje su šia pastatų grupe nepasielgus taip, tarytum ji priklausytų dar žemesnei, taip vadinamai nesudėtingų statinių kategorijai? O pastarajai priklauso visokios pašiūrės, tvoros, ūkiniai pastatai ir panašiai, ir kuriai beje, taikomos supaprastintos projektavimo bei statybos procedūros. Būtent čia ir glūdi visa esmė, nes pritaikius supaprastintus pamatų projektavimo principus, kur kas patogiau į daug ką pažiūrėti pro pirštus... Kas ten susigaudys apie panašias manipuliacijas? Užtat pamatų srityje bus gerai išpurenta dirva vykdomai destrukcijai pagrįsti. Prieš tokį visuomenės klaidinimą veiksmingas gali būti tik viešumas bei sveikas protas, kurio nestokojant, dviejų aukštų įvairaus tūrinio sprendimo individualaus namo, kaip pavyzdžiui, na niekaip neišeina pamatų kokybės požiūriu sutapatinti su bet kurios pašiūrės ar sandėlio pamatais. Nebent tik turint tam tikrų išskaičiavimų, apie ką čia ir kalbama. Kaip ten bebūtų, o individualius namus priskirti prie nesudėtingų statinių kategorijos - tai jau daugiau negu neatsakingumas, kaip ir "supaprastintai" projektuoti jiems pamatus. Tai iš kur tie dvigubi standartai? O jie iš ten, iš kur minėtoms pastatų grupėms yra skirtingai traktuojama atsakomybė už galimas tas pačias pasekmes. Taigi, kol statybų sektoriuje vyrauja tokia betvarkė bei chaosas, kodėl kai kuriems apsukruoliams šia aplinkybe nepasinaudojus ir, klaidinant užsakovus bei kitus rinkos dalyvius, papildomai nepasipinigavus?
Tačiau, ar bent susimastoma, kad tokiu būdu ne tik skatinama, bet ir įteisinama čia linksniuojamų bei rimtą žalą darančių gręžtinių pamatų įrengimo "specialistų" veikla? Turėdami tokį projektą, kuriame pagrindo kokybės kontrolei net nepalikta vietos, iš anksto nurodant projektinį pamatų įgilinimą, nors tai iš esmės prieštarauja pagrindinėms "Eurocode7" nuostatoms (jau vien dėl to toks projektas laikytinas niekiniu), panašaus plauko veikėjai krečia sau betoną ir galva jiems neskauda, nes visa atsakomybė, už atliktą darbą be jokios atsakomybės, kaip bebūtų keista, pirmiausiai gula ne ant minėtų rangovų, o būtent ant pačių projekto autorių! Ir nieko čia stebėtino, juk viskas yra vykdoma tiksliai pagal projektą! Ši absurdiška aplinkybė tik parodo visišką projektavimo grandies dalyvių nesusivokimą esamoje situacijoje. O be to, šitokios sumaišties tikrai nebūtų, jeigu ne iki šiol gaji įtaka jau morališkai pasenusių "Gręžtinių pamatų projektavimo ir statybos normų" RSN 91-85 (žr. 3-jo straipsnio pradžią), nes tuomet minėtiems pamatų projektams "kepti" tiesiog nebeliktų jokio pagrindo. O kol kas, deja, 2-jame straipsnyje pateikti negatyvių pasekmių su pamatais pavyzdžiai yra ne išimtis, o neišvengiama realybė. Žvelgiant į ateitį, panašių projektų autoriams vis tik reikėtų labai rimtai susimastyti, ar ta rizika bei atsakomybė, kurią jie taip "didvyriškai" prisiima (o greičiausiai dėl paprasčiausio nesusivokimo situacijoje), yra verta to papildomo atlygio, kurį jie gauna už praktiškai kenkėjišką savo veiklą? Ir dar, ar jau taip sunku suvokti tą elementarią tiesą, kad tradiciniams sekliesiems pamatams statybų rinkoje negrįžtamai užleidus savo pozicijas mechanizuotai įrengiamiems giliesiems pamatams, negrįžtamai praėjo ir tie laikai, kai statinio antžeminės dalies projektuotojai pamatus galėjo sau ramiai susiprojektuoti patys. Iš to kas pasakyta, yra apie ką pamastyti ir būsimiems užsakovams...
7. SUKČIAVIMO STAMBIU MASTU YPATUMAI LIETUVOS PAMATŲ STATYBOJE
Jeigu vienu sakiniu, tai tie ypatumai susiveda į rinkos dalyvių iškreiptus santykius beveik visose srityse, o pirmiausiai tai liečia piktybišką neatsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Ir kodėl taip nesielgti, jeigu pati Valstybė tiek metų visa tai toleruoja, pati laiku neatsiskaitydama su įvairiais verslo subjektais. Tad nieko nuostabaus, kad tokiu būdu atsirado palanki terpė visokio plauko parazituojantiems elementams, kurie minėtą neatsiskaitymo už paslaugas sistemą bando priimti kaip normą, kad nebaudžiamai galėtų tarpti kitų sąskaita, savo nesąžiningus veiksmus dangstydami esama įstatymų raizgalyne. Netgi būtų galima teigti, jog taip susiformavo nauja "verslo rūšis". Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, panašūs sukčiavimai ypač išsikerojo vienoje iš labiausiai su korupcija susijusių sričių - statybų sektoriuje, kai be jokių skrupulų stambiu mastu bandoma pasipelnyti kitų rangovų sąskaita, sąžiningai įvykdžiusių savo įsipareigojimus, o kaip šiuo konkrečiu atveju - visus sutartyje numatytus pamatų įrengimo darbus.
Kam bus įdomu susipažinti su viena iš panašių istorijų, rekomenduojame dalį medžiagos iš vykusio teismo proceso. Tai būtų vienos pamatų statybos bendrovės, esančios "Ieškovės" pozicijoje, vadovo raštiškas paaiškinimas teismui (žr. priedą). Iš šio dokumento aiškiai išplaukia tuo metu susiklosčiusi situacija bei įvairaus lygio tuometinio genrangovo manipuliacijos, užimančio "Atsakovės" pozicijas, tiek iškraipant pačius faktus, tiek ir juos klastojant. Įvykiams užbėgus į priekį tenka pažymėti, kad byla 1-os instancijos teisme jau yra laimėta, nors šis sprendimas yra apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui.
Kai kam gali kilti klausimas, kodėl prireikė visa tai paviešinti? Reikalas tas, kad be kitos žalos, nukreiptos prieš įmonę, "Atsakovė" savo įžūliais veiksmais rimtai pasikėsino sukompromituoti "Ieškovės" praktikuojamus naujo tipo pamatus, jau spėjusius ypač teigiamai užsirekomenduoti, kaip apskritai netinkamus. Ir kaip tai buvo įvykdyta? Ogi labai paprastai - tie pamatai tiesiog imti ir niekam perdaug neaiškinant "sustiprinti". Kad vėliau ir aiškintis nebūtų dėl ko. Svarbiausia gi, pats faktas. O jeigu detaliau, tai "Atsakovės" iniciatyva buvo priimtas vienašališkas, melagingom išvadom grindžiamas sprendimas "sustiprinti" keliolika pamatų iš bendro 54 vnt. skaičiaus (kodėl tik keliolika?), nors pagal iš anksto atliktos ekspertizės išvadas to daryti visiškai nereikėjo. Veikiau priešingai, nes visi pamatai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo apskaičiuoti su ypač didele atsarga dėl nerealiai uždidintų apkrovų. Tuo iškart netrūko pasinaudoti konkurentai, vos ne pagal komandą ėmę į visas puses trimituoti, kokie blogi neva, yra tie "Fundamentus" pamatai. Tokio masto "sutapimai" bei veiksmų suderamumas tik parodo, koks rimtas kliuvinys kai kam pasirodė tie efektyvūs, lengvai įsisavinami naujieji pamatai. Net nekyla abejonės, kad šioje istorijoje neapsieita be žinomų konkurentų įsikišimo, nors ne kas kitas, o būtent tie patys konkurentai yra tiek "prisidirbę", kad kvapelis nuo jų darbo broko yra pakankamai plačiai pasklidęs (žr. 2-jį straipsnį su nuotraukom). Ne veltui žemaičiai panašiems atvejams turi gerą patarlę - "Kuo pats kvep, tuo ir kitą tep".
Kadangi "Yla iš maišo" išlindo pati, tad ir paaiškėjo, jog tai buvo ne tik iš anksto suplanuotas, nors ir nepavykęs mėginimas pasipelnyti kitos bendrovės sąskaita (šiuo atveju "Ieškovės"), bet ir tuo pačiu sudaryta puiki proga konkurentams suvesti sąskaitas su jiems neparankia pamatų statybos bendrove. Tam, kad lyg šiol pastarųjų klaidinami asmenys patys galėtų apie tai plačiau pasiskaityti iš oficialaus šaltinio, ir buvo imtasi šios medžiagos paviešinimo. Norint, viską galima lengvai patikrinti, nes čia nurodomi bylos registracijos duomenys bei kita būtina informacija.
PRIEDAS
UAB „FUNDAMENTUS" generalinio direktoriaus dr.Rimanto Gruodžio p a a i š k i n i m a s Vilniaus apygardos teismui (teisėja Liuda Uckienė) civilinėje byloje Nr.2-505-232/2008 pagal UAB „Fundamentus" ieškinį UAB „Vilbosta" ir atsakovės priešieškinį ieškovei
Pagal 2007 06 18 statybos rangos sutartį su genrangovu UAB „Vilbosta", ieškovė - UAB "Fundamentus" įsipareigojo parengti pamatų po kolonomis darbo projektą ir atlikti šių pamatų įrengimo darbus, šalys sulygo darbų vertę - 560.000,86 lt, o genrangovas įsipareigojo pinigus sumokėti tam tikrais etapais. Ieškovė darbus atliko, o atsakovė liko skolinga 332.305,69 pagrindinės skolos, neskaitant delspinigių ir kitų išlaidų.
Kaip neretai atsitinka statybų praktikoje (tai patvirtino ir liudytojas V.Gečauskas), UAB "Vilbosta" kaip genrangovui primygtinai raginant, darbai buvo pradėti nelaukiant antžeminės dalies projekto pabaigos, kadangi, dar labiau užvėlinus statybos darbus, UAB "Vilbosta" teigimu, grėsė problemos su darbų finansavimu. Todėl skubiai buvo apskaičiuota ir suderinta darbų kaina, kuri, kaip pasirodė vėliau, buvo beveik dvigubai mažesnė, negu prieš tai buvo pasiūlę vieni iš mūsų konkurentų. Projektavimo ir pamatų statybos darbai vyko praktiškai vienu metu, o vietoje užbaigtos ir patvirtintos antžeminės projektinės dokumentacijos, mums buvo teikiama juodraštinė medžiaga, su darbų eigoje pasitaikančiais įvairiais pasikeitimais, į kuriuos tekdavo operatyviai reaguoti. Dabar vertinant buvusį darbų organizavimą, pastebėtina, kad per mažai buvo dokumentuota darbų eiga, pernelyg pasitikėta „Vilbostos" vadovais. Kaip tik todėl UAB "Vilbosta", kaip genrangovui, atsirado puikios galimybės spekuliuoti darbų kokybe, kuri neva negali būti tinkama, pirmiausiai, dėl pamatų projekto nesuderinimo su antžeminės dalies projekto vadovu (šiuo atveju su V.Merkevičiumi), o taip pat nesuderinus pačių darbų įvykdymo su darbų techniniu prižiūrėtoju bei tuo pačiu jų pripažinimo tinkamais. Nors techninis prižiūrėtojas darbų priėmimo aktuose nesirašė tik todėl, kad projekte nebuvo projekto konstrukcinės dalies vadovo, t.y. V.Merkevičiaus suderinimo parašo. Tačiau, apie tinkamą UAB "Fundamentus" darbų kokybę gali paliudyti pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas su sekančio darbų etapo vykdytojais - UAB "Alvora", kuri ant mūsų pamatų vėliau montavo kolonas ir todėl buvo tiesiogiai suinteresuota prieš tai atliktų darbų kokybe (t.1, b.l.166).
Nežiūrint minėtų nesklandumų, projektas buvo paruoštas tinkamai, įvertinant visas mums pateiktas apkrovas po kolonomis bei inžinerinių geologinių tyrimų duomenis. Tuo pačiu, atsižvelgiant į Eurocode 7 rekomendacijas, ypatingas dėmesys buvo skiriamas pagrindo kokybės vertinimui darbų eigoje. Kaip tik todėl, pagrindas buvo testuojamas kiekvieno pamato vietoje ir, priklausomai nuo gaunamų rezultatų, operatyviai buvo tikslinamas pamatų išplūkto pado plotis, išeinant iš nuosėdžių leistino nevienodumo sąlygos. Visi šie duomenys apie pamatus, tiek skaičiuojamieji bei faktiniai, darbų metu buvo griežtai registruojami ir yra pateikti suvestinėje darbų vykdymo lentelėje (t.2, b.l.15). Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kol kas pamatų statyboje dauguma rangovų apskritai nepraktikuoja išsamios pagrindo po pamatais kontrolės, o UAB „Fundamentus" tam skyrė išskirtinį dėmesį. Nors pagal šią technologiją Lietuvoje yra pastatyta neviena dešimtis stambių objektų, tame tarpe net du 16 aukštų gyvenamieji namai, projekto ekspertizė buvo vykdoma labai nuosekliai ir atsakingai, juolab, kad jau buvo prasidėjęs UAB "Vilbostos" puolimas prieš UAB "Fundamentus", iš esmės motyvuojant prasta darbų kokybe dėl neva nepakankamo esamo pagrindo stiprumo. Todėl, 2007-09-03 pirmajame ekspertizės akte ekspertas A.Misevičius nurodė patikslinti kai kurias pagrindo charakteristikas. Kadangi nelaukiant ekspertizės pabaigos UAB "Vilbosta" ir toliau vienašališkai ruošėsi stiprinti pamatus, tai, vadovaujantis Eurocode 7 nurodymais, atsirado antrasis 2007-10-23 ekspertizės aktas (t.1., b.l.38), rekomenduojantis prieš pamatų stiprinimo darbus numatyti jų nuosėdžių stebėjimą, vykdomą nuo pat antžeminės dalies konstrukcijų montavimo pradžios. Ir pagaliau, gavus pirmajame ekspertizės akte nurodytų pagrindo charakteristikų įvertinimą, kurį atliko inžinerinės geologijos specialistas prof. K.Dundulis, trečiajame 2008-02-15 ekspertizės aktu (t.1., b.l.47)"Fundamentus" pamatų darbo projektas buvo patvirtintas.
DĖL PAMATŲ STIPRINIMO NEREIKALINGUMO
Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Vilbosta" pasistengė iškraipyti pagrindo sutankinimo kontrolės rezultatus, apie ką liudija UAB "Fundamentus" ir UAB "Vilbosta"atstovų 2007-09-27 pasirašytas aktas (t.1 b.l.. ), kuriame teisingai užfiksuoti zondo įsmeigimo atstumai, tuo tarpu UAB "Geotestus" išvadose jau nurodyti kiti, ženkliai mažesni zondavimo atstumai (prie bylos pridėtas atskiras segtuvas). UAB „Vilbosta" bandė klastoti ir pamatų stiprinimo brėžinių vizavimo grifus, tuo įtakojant eksperto A.Misevičiaus nuomonę dėl neva netinkamo UAB "Pavlidi ir ko" pamatų projekto. Tuo tikslu nors ir pavėluotai, nes projekto ekspertizei tikroji medžiaga buvo jau atiduota, iš UAB "Vilbosta" pusės primygtinai buvo bandoma įpiršti ekspertui A.Misevičiui papildomą projekto lapą, kurį neva vėliau susipratę pasirašė patys projekto autoriai, t.y. UAB "Pavlidi ir ko" bei aš pats, kaip konsultantas. Šį egzempliorių su originaliu V.Merkevičiaus, kaip konstrukcinės dalies projekto vadovo suderinimo parašu, datuotu 2007-10-19, esame išsaugoję.
Nepavykus UAB "Vilbosta" įtakoti eksperto A.Misevičiaus nuomonės, beveik po pusmečio buvo kreiptasi į UAB "Ekspertika" dėl papildomos projekto ekspertizės. Kokia medžiaga pastarajai bendrovei buvo pateikta, paaiškėjo tik tuomet, kai į UAB "Pavlidi ir ko" iš UAB "Ekspertika" paštu sugrįžo pamatų projektas, kurį UAB "Vilbosta" buvo perdavusi papildomai ekspertizei. Pasirodo, ši projektinė dokumentacija yra neatpažįstamai pakeista dėl į projektą įsegtų daugybės papildomų ir nepažįstamų lapų, nors jų vizavimo grifai yra suklastoti su tikrojo pamatų projekto autorių parašais (ši medžiaga yra byloje atskiru segtuvu). Projektinės dokumentacijos klastojimo išdavoje buvo įtakota ir UAB "Ekspertika". Ar galima duoti teigiamą atsiliepimą pamatų projektui, kuriame vienu metu yra pateiktas ir tų pačių pamatų, kaip jau nebetinkamų, sustiprinimo sprendimas? Ekspertams beliko tik išreikšti neigiamą nuomonę dėl tokio pamatų projekto sprendinių atitikimo statybos reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimams, ką jie ir padarė net neturėdami tam pakankamai medžiagos ir negavę atsakymų į užduotus klausimus. Tokia ekspertų išvada turėtų būti vertinama kritiškai.
UAB „Vilbosta" teismui pateikė galutinį pamatų sustiprinimo projektą, kuriame ant brėžinių lapų, šalia D.Maratkanovo ir N.Grabovskij parašų jau yra atsiradęs ir V.Merkevičiaus parašas, kaip projekto konstrukcinės dalies vadovo (ši medžiaga taip pat yra byloje atskiru segtuvu), kuris turėjo kompensuoti atsiradusią spragą - stiprinimo projekto autorių kvalifikaciją liudijančių dokumentų neturėjimą. Nei vienas iš pamatų stiprinimo projekto kūrėjų neturėjo reikiamos atestacijos.
Pamatų sustiprinimo autorių netinkama kvalifikacija atsiliepė atliekant skaičiavimus, kuriais grindžiamas pamatų stiprinimo būtinumas. Šiam tikslui naudotasi paprastų gręžtinių pamatų (kai darbai vykdomi be pamato pado išplūkimo) Respublikinėmis statybos normomis RSN 91-85 (vienas iš bendraautorių esu ir aš pats). Tai absoliučiai klaidingas pasirinkimas ir netinkamas minėtų statybos normų taikymas, kadangi visiškai neįvertina šiame objekte realiai vykdytos pamatų įrengimo technologijos, pagal kurią padas po kiekvienu pamatu buvo kruopščiai išplūkiamas. Tik todėl pagal UAB "Vilbosta" skaičiavimus išeina, kad UAB "Fundamentus" įrengti pamatai "neatlaiko" projektinių apkrovų net iki 5 kartų! Jeigu jau taip būtų iš tikrųjų, tuomet visiškai nelogiška buvo stiprinti tik 15 pamatų, kai jų skaičius yra 54 vnt. Tokiu būdu UAB „Vilbosta", nekvalifikuotai ir be reikalo atlikusi dalies pamatų sustiprinimą, grubiai pažeidė pastato nuosėdžių leistino nevienodumo sąlygą. Problemų gali būti išvengta tik dėl to, kad projektuojant antžeminę pastato dalį buvo ženkliai užaukštintos apkrovos, negu faktiškai jos atitenka pamatams.
Projektinės apkrovos čia paminėtos neveltui. Nagrinėjant šio pastato antžeminės dalies techninį projektą, į akis krenta pasirinktos nerealiai didelės naudojimo apkrovos. Pavyzdžiui, kaip galima numatyti 30 kN/m2 naudojimo apkrovą, jeigu gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos teišgali pagaminti perdangos plokštes, maksimaliai galinčias atlaikyti tik 16 kN/m2? O tai yra dvigubai mažiau, negu nurodyta Techniniame projekte. Jeigu vadovaujantis STR 2.05.2003 į naudojimo apkrovas pažvelgti iš sandėliavimo plotams skiriamos pačios didžiausios apkrovos pozicijų, tai būtų net keturis kartus mažiau - tik 7.5 kN/m2. Ši aplinkybė labai svarbi techniniu požiūriu: jeigu faktinė naudinga apkrova yra būtent tokia, tai po UAB "Fundamentus" pamatais apskritai gali būti nereikalingas net jų pado išplūkimas, jau nekalbant apie tai, kad pamatus dar reikėtų sustiprinti.
Kam gi prireikė viso to manipuliavimo apkrovomis? Atsakymas aiškus - kuo didesnės apkrovos į pamatus, tuo labiau dirbtinai "išpučiami" projektuojamų darbų kiekiai bei jų kaštai, tuo didesnė perspektyva papildomai pasipelnyti šių dalykų neišmanančio užsakovo sąskaita. (Jau minėjau, kad UAB "Fundamentus" pasiūlyta kaina buvo bene dvigubai mažesnė, negu artimiausių konkurentų). Todėl yra pagrindo manyti, kad V.Merkevičiui, kaip pirminio pamatų projekto autoriui, buvo nenaudinga derinti žymiai pigesnį pamatų projektą. Kaip liudininkas, teismo posėdyje V.Merkevičius UAB "Fundamentus" pamatų projekto nederinimo faktą argumentavo tuo, kad šis projektas iš esmės skyrėsi nuo jo paties suprojektuoto pradinio varianto ir tik dėl to jam buvo nepriimtinas. O, ar tai buvo geras, ar blogas projektas, V.Merkevičius paprasčiausiai nesigilino.
Įvertinus nurodytus argumentus galima pagrįsti ir kitus nesąžiningus UAB „Vilbosta" veiksmus, kurie buvo nukreipti į tai, kad už UAB „Fundamentus" atliktus darbus bet kokiu pretekstu būtų galima neapmokėti. Antai, vykdant pagrindo sutankinimo kontrolę, statinio zondavimo bandymai buvo daryti ašyje "C" trijose vietose - ties pamatais Nr. 28, 29 ir 30. Pavyzdžiui, jeigu paimti pamato Nr. 28 duomenis, tai vadovaujantis jau minėta darbų vykdymo suvestine lentele, po šiuo pamatu įplūktas faktinis akmens skaldos kiekis sudaro 1.30 m3. Išeinant iš prielaidos, kad išplūkto pamato padas yra sferos pavidalo, artimos rutuliui, tai apskaičiuotas šios sferos skersmuo yra 1.35 m. O žinant, kad smeigiamo zondo nuotolis plane nuo pamato ašies jau minėtame UAB "Fundamentus" ir UAB "Vilbosta" atstovų akte yra užfiksuotas 1.40 m, tai zondo nuotolis nuo pamato išplūktos sferos krašto: 1.40-1.35/2=0.725 m. Taigi, gautas nuotolis yra tikrai per didelis, kad zondas galėtų užfiksuoti kokį tai moreninio priemolio sutankėjimą. Ir priešingai, jeigu priimti sutankinimo kontrolės ataskaitoje vietoje faktinio 1.40 m neteisingai nurodytą 0.80 m atstumą, tai zondo nuotolis nuo išplūktos sferos krašto būtų net 5.8 karto mažesnis: 0.80-1.35/2=0.125 m. Nors ir šiuo atveju, vargu ar zondas galėtų ką nors pajausti, kadangi tankesnio grunto storymė pačiame iš akmens skaldos sutankintos sferos pakraštyje būtų gana nežymi. Likusiems dviems pamatams Nr. 29 ir 30 analogiškai apskaičiuotas zondo atstumas nuo sutankintos sferos krašto yra vienodas abejiems pamatams ir sudaro 0.49 m. Bet kuriuo atveju, jeigu pasižiūrėti į statinio zondavimo duomenis, tai ties visais pamatais žemiau jų gelžbetoninės dalies, t.y. nuo 2.2m ribos, nesijaučia jokio pagrindo susilpnėjimo. Priešingai, nors ir nežymus, tačiau zondavimo parametrų pagerėjimas ties pamatais Nr. 28 ir 29, yra aiškiai matomas. Todėl taip ir lieka neaišku, kuo gi iš tiesų netenkino gauti pagrindo sutankinimo kontrolės rezultatai?
DĖL FAKTINIŲ PAMATŲ STIPRINIMO DARBŲ KIEKIŲ ATITIKIMO PROJEKTINIAMS
Dėl atliktų darbų kiekių abejonių nekelia tik pamatų viršutinės dalies ardymo darbai, kurie sudaro 6 m3 ir rostverkų įrengimas - 73 m3. O štai pamatų stiprinimo projekte visi papildomi poliai nurodyti 0.5 m skersmens ir 4 m ilgio su bendru betono kiekiu 90m3. Tačiau yra gerai žinoma, kad 0.5 m skersmens grąžtų praktiškai nebūna, o tik 0.4 m arba 0.6 m skersmens. Jeigu skaičiavimuose priimti 0.4 m skersmens polius, tai jiems įrengti reikalingo betono jau sumažėtų iki 57 m3, o jeigu dar sumažinti ir jų gylį, kad ir iki 2 m, t.y. iki tokio gylio, kokie yra UAB "Fundamentus" pamatai, tai tuomet betono tereikėtų tik 28.5m3. Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdyje apklausto liudininko, UAB "Vilbosta" statybos darbų vadovo V.Gečausko atsakymas į pateiktą klausimą dėl polių faktinio gylio. Kadangi priešieškinyje visų šių darbų kaina nurodyta 221.949Lt, tai atsižvelgus pagal jų stiprinimo projektą atitinkančius atskirų darbų kiekius, bendras betono kiekis susidaro: 6+73+90 = 169m3. Tuomet nesunku apskaičiuoti ir visų šių darbų vidutinį apibendrintą įkainį: 221.949Lt/169m3= 1.313Lt/m3. Todėl iš kitos pusės, jeigu įvertinti čia parodytą mažesnį poliams reikiamo betono kiekį, kai jų skersmuo ir gylis priimamas atitinkamai 0.4 m ir 2 m, tai gautą kiekį padauginus iš čia išvesto apibendrinto įkainio, darbų kaina gautųsi tik (6+73+28.5)1.313 = 141.148 Lt. Tačiau šis skaičius būtų teisingas tik tuomet, jeigu pamatų sustiprinimo darbams rangovas būtų specialiai nusamdytas. Šiuo atveju UAB "Vilbosta" visus darbus vykdė savo jėgomis, todėl reikėtų kalbėti ne apie kainą, o savikainą. Nebūtų perdaug suklystama, jeigu paskutinę pinigų sumą dar padalinti pusiau: 141.148/2 = 70.574 Lt.
Nepagrįstas ir UAB "Vilbosta" priekaištas dėl neva neteisingai iš UAB "Fundamentus" pusės apskaičiuotos darbų kainos, kuri pirmiausia priklauso nuo darbų kiekių. Tačiau, išnagrinėjus pateiktus UAB "Vilbosta" skaičiavimus, išryškėja visa eilė elementarių klaidų, padarytų įvertinant atskiras pamatų sudedamąsias dalis bei nustatant jų kiekius. Pavyzdžiui, skaičiuojant daug kur neįvertintas gelžbetoninių šulinių elementų betono kiekis, o viršutinėje pamatų dalyje numatytas 20 cm storio betono sluoksnis, niekur nepriskaičiuotas. Todėl, vietoje 74 m3 UAB "Vilbosta" skaičiavimuose gaunamų kiekių, pagal esamą projektą betono susidaro lygiai 102 m3, arba net 38 % daugiau. Jeigu prie gauto betono kiekio dar pridėti 12%, paprastai numatomų betono nuostoliams darbų metu įvertinti, tai galutinis betono kiekis padidėja iki 114 m3. Gautą betono kiekį palyginus su užfiksuotu kiekiu UAB "Fundamentus" pamatų statybos suvestinėje sąmatoje (Priedas Nr.2 prie 2007 m. birželio 18 d. sutarties Nr. 06/18-1), tai grynojo betono, atskyrus akmens skaldą, praktiškai susidaro analogiškas kiekis - 116 m3. Tai tik parodo, kad pamatų kiekiai suvestinėje sąmatoje gana tiksliai atitinka projektinius duomenis, nors sudarant šią sąmatą pamatų projekto dar nebuvo. Dar įdomu pažymėti, kad ant šių UAB "Vilbostos" skaičiavimų, bet jau patalpintų kitame segtuve, yra padėti tikrų pamatų projekto autorių iš UAB "Pavlidi ir ko" bei mano paties parašai, kaip konsultanto.
Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, yra pagrindo teigti, kad UAB „Fundamentus" pamatų įrengimo darbus atliko tinkamai, pamatų stiprinti nebuvo jokio reikalo, todėl UAB „Vilbostos" patirtos sąnaudos, kokio dydžio jos bebūtų, yra jos pačios neprofesionaliai atlikto ir vienašališkai įgyvendinto pamatų sustiprinimo projekto išlaidos, kurių kompensuoti mes neprivalome.
Dėl nurodytų aplinkybių ir bylai pateiktų rašytinių įrodymų laikome, kad mūsų ieškinys yra įrodytas ir jį prašome tenkinti, o "Atsakovė" neįrodė savo priešieškinio, todėl jį prašome atmesti.
Pagarbiai,
UAB „Fundamentus"
Generalinis direktorius dr. Rimantas Gruodis,
Statinio ir statinio projekto konstrukcinės dalies
ekspertizės vadovas (Atest.Nr.4464)
2009 03 05
Raktažodžiai: pamatai, projektavimas, statyba, konsultavimas, pamatai su išplūktu padu, pagrindo kokybės kontrolė, plūkimo proceso techninis aptarnavimas bei techninė priežiūra, plūkimo įrangos nuoma